skūpčioti

×skūpčióti, -iója, -iójo KII193, K, Rtr, NdŽ, KŽ, skū́pčioti, -ioja, -iojo; MŽ, N, L iter. dem. skūpauti: Tūlas šykšt ir skūpčioj ir tuomi pralobsta CII545. Dėk dėk gerai malkų [į krosnį], ką čia dabar skū́pčioji! Erž. Neskūpčiok, ištiesk savo virves ilgyn Ns1857,4.